Tarpinės sąmonės būsenos

Tarpinės sąmonės būsenos - tai sąmoningos būsenos, kai žmogaus kūnas yra visiškai atsijungęs. Ši tema gana plati, bet labai svarbi, jei mes norime pažinti save, gyvybę, mirtį ir supantį pasaulį. Galima išskirti turbūt 6 tokias būsenas, nors esminės yra 4:

1. Sąmoningas sapnavimas, dar kitaip vadinamas „gyvas“ sapnas. Būdinga tai, kad sapno metu mes suvokiame, kad sapnuojame, ir veikiame jame neatsibusdami. Aplinka daugiau mažiau atitinka mums pažįstamą 3-matį pasaulį. Laikas gali sutapti su realiu laiku, kai miegame, arba ne. Sutrumpintai žinomas kaip LD (lucid dreaming). Galima skirstyti į kelis pogrupius pagal tai ką veikiame juose:
   • Sapno kūrimas, arba iliuzinis, kai pasaulis atrodo kaip animacinis filmas.
   • Tyriamasis, arba nestabilusis, kai mes ieškome panašumų su mums pažįstamu pasauliu.
   • Pasyvusis, kai mes sapne sąmoningai nieko nedarome ir norime, kad nukristų iliuzinis vaizdas, t.y. pasaulio suardymas.
   • Judėjimo, kai mes skraidome, persikeliame į kitą vietą naudodamiesi erdvės tęstinumu, t.y. judėjimas trunka tam tikrą laiko tarpą.
2. Tas pats, bet sąveikaujant su pasauliu pagal juose esamus dėsnius. Tai gali būti perėjimas per portalus, skliautus, arba lango atidarymas į kitą erdvę ar laiką, pereinant iš vieno erdvėlaikio į kitą.
3. Tas pats, tik neegzistuojant aplinkui nieko, o priešais atsiveria langas, per kurį mes tik žiūrime, bet nieko keisti negalime.
4. Išėjimas iš kūno, sutrumpintai žinomas kaip OBE (out-of-body experience). Nors nieko bendro neturi su atsiskyrimu nuo kūno, bet taip vadinama, nes šioje būsenoje jaučiame save gulintį lovoje. Būna trejopas:
   • Kai iš sapno pereiname į realybę.
   • Kai atsibudę sąmoningai pereiname į sapną.
   • Kai pereiname į supančios aplinkos kopiją.
5. Bardo, arba tarpinė būsena tarp egzistencijos būvių. Būdinga tai, kad mes suvokiame save esant kita būtybe, kitu asmeniu ar objektu, pereiname iš vieno gyvenimo į kitą, egzistuojame keliuose būviuose vienu metu ar egzistuojame skirtinguose laikuose.
6. Susiliejimas. Apie šią būseną neteko niekur detaliai skaityti ar girdėti. Panašumu galima rasti tantroje, bet ji šiuolaikiniame pasaulyje yra perdėm suseksualinta. Joga verčiama kaip „susijungimas“, bet irgi nėra tikslaus apibrėžimo, paliekama susimąstyti pačiam. O iš tikrųjų tai susiliejimas su aplinka, su reiškiniais, žmonėmis, gyvūnais ir pan. Vienu žodžiu, su viskuo. Ženklų galima rasti šamanizme. Galima būtų vadinti aktyviąja bardo būsena, arba tiesiog magija. Galima vadinti ir mokymu bei keliu.

Nors šis skirstymas nėra grynai nusakantis tarpines būsenas, jos greičiau atitinka tarpines egzistencijos būsenas, tarpines mąstymo būsenas, lyg tai būtų etapai. Jei matome skyles tarp vieno ar kito etapo, reiškia, mums reikia užpildyti tą tuštumą ar tiesiog ištrinti ją kaip iliuziją.

Jei mes neturime patyrimo viename iš etapų, reiškia, mums trukdo kažkas, dažniausiai vidiniai ar kultūriniai stereotipai.

Apie kiekvieną iš jų pašnekėsiu atskirai... Galima būtų išskirti juodąją ir pilkąją magijas, bet jos, mano manymu, atsiranda tik iš nežinojimo. Jei mes suvokiame, kokia atsakomybė krenta ant mūsų, tada moralė atitinkamai keičiasi. Niekas nepasiekė aukštesnės būsenos būdamas „mąstymo rėmuose“.

Klausimas kyla: kaip užvaldoma juodoji ir kitokios magijos ir kodėl tai įmanoma? Tai turi būti aišku, nes kiekvienas žmogus susiduria su kiekvienu etapu, jie vyksta paraleliai, viename etape mes žengiame greitais žingsniais, kitame - lėtai, kol galiausiai įvyksta „susiliejimas“. Jis neįvyksta, jei nematome visumos, moralinių normų ir atsakomybės.

Antras klausimas: susijungiant, su kuo mes dalinamės ir kaip mus tai veikia? Čia labai tiktų pokalbiai apie neatpažintus skraidančius objektus, apie sąmonių tarpusavio sąveiką bei Jungo archetipus.