Susitarimas su stebėtoju

Kiekvienas žmogus per naktį sapnuoja po 5-6 sapnus, bet ne visus prisimena ir dauguma nekreipia dėmesio į trumpalaikį sąmoningumo nušvitimą sapnuose, nes mano, kad tai nieko nereiškia. Tiesiog nurašome tokius sapnus į keistus, nesuprantame, kodėl jie įvyko, nors viduje žinome, kad toks sapnas „kažką galėtų reikšti“.

Pirmiausiai reikia atskirti paprastus sapnus, kuriuose mes nesuprantame, jog sapnuojame, nuo sapnų, kuriuose mes pilnai suvokiame, jog sapnuojame. Tačiau griežtos ribos, koks turi būti sąmoningumo lygis sapne nėra. Vienuose sapnuose galime viską prisiminti iki smulkmenų, kitų sapnų mes tiesiog neprisimename, o kituose veikiame pagal savo valią.

Esminis dalykas visuose sąmoninguose sapnuose yra valia, kuri stengiasi išlaikyti sąmoningumą. Iš kur ta valia atsiranda ir kieno tai valia? Jau kalbėjau apie stebėtoją. Stebėtojas - tai mūsų super-ego, ta dalis, kuri lengvai programuojama, pasiduoda hipnozei. Jis neturi nei minčių, nei emocijų, tik gryną valią veikti ir stebėti. Tai ta mūsų dalis, kuri yra aukščiau mūsų pačių, mus kontroliuojanti ir kritikuojanti dalis.

Pažiūrėkime, kaip vyksta hipnozė. Pirmiausia, subjektas paskatinamas sustabdyti savo mintis ir emocijas, kad liktų tik ta dalis, kuri klauso, mato ir veikia. Tada pasilieka „aš“, kuris vykdo hipnotizuotojo komandas. Čia valios vaidmenį perima hipnotizuotojas, o veikiančioji dalis - mūsų.

Sąmoningame sapne  gi stebėtojas - tai nauja savybė, apjungianti mūsų valią, ketinimą stebėti ir mūsų smalsumą bei norą pažinti. Tai toks lydinys, kuri mes sujungiame savyje. Nauja kokybė.

Bet ar tikrai stebėtojas - tai kažkas naujo? Jei palyginsime vaikų sąmonę su stebėtoju, mes padarysime atradimą. Vienintelis dalykas, ko vaikai neturi - tai išugdytos valios. Kaip Aristotelis sakė, kiekvienas iš mūsų gimsta tuščias, kaip popieriaus lapas, arba Tabula Rasa. Man patinka jo terminas, nes jis konkrečiai pasako, kas visuose mūsų yra. Ta dalis, kuri tik stebi, bet nieko nedaro. Budistai, iš kitos pusės, savo mokyme pabrėžia: norint pažinti, reikia ištuštinti indą; tik į tuščią indą galima kažką įpilti. Ta prasme, jie duoda suprasti, kad reikia palikti tai, ką mes gavome užgimę - bevalį stebėtoją, arba tuščią popieriaus lapą, kurio nevaržytų individualūs ar kultūriniai stereotipai.

K.Kastaneda savo knygose kalba apie ketinimą ir valią. Pas jį ketinimas - tai kažkas abstraktaus, tai ne „noras“ ar mūsų „užgaida“, tai daugiau. Tai ta aktyvaus stebėtojo dalis, kuri verčia mus veikti, kurios norai gali ir nesutapti su mūsų norais. Kad mes perprastumėm ketinimą, reikia suprasti savo stebėtoją ir jo norus. Nes, mano galva, jei mūsų norai nesutaps su super-ego norais, atsiras vidinis disbalansas, mes izoliuosime vieną savo dalį nuo kitos. Ir koks tada gausis apjungimas? Taigi, stebėtojas - tai ne tai, ką mes sukūriame sąmoningai. Tai kontraktas tarp pasyviojo stebėtojo ir mūsų. Aktyvusis stebėtojas - tai mūsų super-ego norai, ir mūsų valia, skirta įgyvendinti tuos norus.

Galime vadinti šį kontraktą ir kontraktu tarp savo sielos ir savęs. Čia kaip kam labiau patinka. Žmonės, linkę į krikščionybę, turbūt supras tai aiškiau.

Na, užteks apie stebėtoją. Šią įžangą padariau, nes norėjau pabrėžti, koks yra svarbus tas kontraktas, arba susitarimas, jei mes norime įvesti savo stebėtoją į savo sapnus. Sapnai tada tampa to susitarimo rezultatu. Jei mes viską teisingai darome, mūsų super-ego duos mums pamatyti tai, ko mes nenorėjome matyti per mūsų sapnus. Pamatysime sapnus, kurių mes neprisimename. O kodėl mes jų neprisiminėme? Gal dėl to, kad mūsų norai prieštaravo mūsų super-ego norams ir mes tiesiog, kaip strutis, įkišome galvą į smėlį, nenorėjome matyti tiesos?

Nesąmoningas sapnavimas labai glaudžiai susijęs su mūsų emociniu gyvenimu. Mūsų emocijos - tai mūsų norai. Greičiau, ego norai. Neteisingas požiūris į žmones, pavydas, pyktis, prisirišimas prie žmonių, reikalavimas iš kitų daugiau - viskas, kas varžo kitų laisvę veikti - nepadarys sapnų kitokių. Bet norint suvokti, kame mes prieštaraujame savo super-ego norams ir ketinimams, mums teks pažvelgti į nesąmoningus sapnus kitaip. 

Mes sudarome kontraktą su super-ego, ir to kontrakto dalis - matyti tai, ką mums norima parodyti, netgi sapnuose, kurių mes nevaldome. Tai gali būti ženklai, idėjos apie tai, ką mums reikia savyje keisti. Reikia suvokti, kad mūsų super-ego tarnauja mums patiems, ir jis siekia tarpusavio supratimo.

Kartais nėra lengva suprasti visų ženklų, kuriuos mes girdime ar matome per savo sapnus. Tik galiu pasakyti: nereikia ieškoti atsakymų visokiuose sapnininkuose - tai bobučių paistalai. Kiekvienas žmogus turi susikurti savo sapnininką, su savu aiškinimu. Nors yra bendri aiškinimai, būdingi visiems žmonėms, bet šiuolaikiniuose sapnininkuose jūs nerasite jokio dvasinio aiškinimo.

Aš pamėginsiu kada pateikti daugiau pavyzdžių, ką vienas ar kitas dalykas galėtų reikšti, bet vėliau. Ir dar kas svarbu - savas sapnininkas reikalingas tik nesąmoninguose sapnuose. Sąmoninguose sapnuose - niekas iš to negalios. Tai kitas pažinimo lygis, kuriame negalioja ankstesni aiškinimai.

Kitą kartą papasakosiu, kaip artimiau užmegzti ryšį su savo sąmone, be jokių tarpininkų. Ta prasme, be mūsų kūno poveikio.