Praeitą kartą bandžiau sugrupuoti sąmoningus sapnus. Šį kartą pateiksiu sapnų skirstymą pagal emocijas, remdamasis T.W.Rinpoche knyga „The Tibetan Yogas of Dream and Sleep“:
Realybė | Pirminė emocija | Čakra |
Dievų | Blaškantys malonumai | Karūnos |
Pusdievių | Pavydas | Kaklo |
Žmonių | Įtarumas/Pavyduliavimas | Širdies |
Gyvūnų | Pasimetimas | Pilvo |
Alkanų šmėklų | Skupumas | Genitalijų |
Pragaras | Pyktis | Pėdų |
Pagal Tibeto budistų mokymą, emocijos kuria bendrą atmosferą mūsų sapnams. Tarytum mes patys apsišiukšliname, o per sapnus matome tik rezultatą, tarytum vaizdą, suprojektuotą mūsų sąmonės, apšviečiant tas šiukšles, kurias mes surinkome. Ir taip mes susikuriame savo būsimą pasaulį, kuriame mes užgimsime po mirties. Visokio plauko emocijos būdingos tiek dievams, tiek šmėkloms. Dievai - tai nėra niekuo išskirtinė grupė: jie gali daug, bet turi tas pačias silpnybes, ir akli prieš mirties supratimą. Ta prasme, gyvena ilgai, bet vis tiek miršta ir vėl kankinasi, kaip visi likusieji.
Man šiuo atžvilgiu šios mintys primena Hermeso pasakymą: „Kas aukštai - tas ir žemai“. Ir tai, ko gero, pati protingiausia mintis išsakyta bei užrašyta kada nors. Mes esame tiesiog atspindžiai, to, kas dedasi tenai, ir kas dedasi mumyse, bei atvirkščiai. Pamenat mano sapną, apie kabėjimą erdvėje, kai viskas aplinkui buvo susiję?
Trumpai, kokie yra sprendimai kiekvienai iš realybių apeiti (priešnuodžiai):
- Pragarui - besąlygiška meilė.
- Alkanų šmėklų - davimas kitiems (beje, noras žinoti, pažinti, kyla iš to paties).
- Gyvūnų - pažinti save. Iš čia kyla visos baimės ir nežinojimas ką daryti.
- Žmonių - atverti savo širdį ir sujungti save su tikruoju „aš“.
- Pusdievių - kovas galima nuraminti per taiką, ramybę, kurią mes įgauname susilieję su savimi.
- Dievų - supratimas, atsirandantis netikėtai per savęs ir pasaulio pažinimą.
Šitą kartą trumpai. Iki...
4 komentarai:
o galbut galetum pasiulyti kaip yveikti tam tikras baimes?vat man niekaip nepavyksta panaikinti lavonu baime,man jie tokie tusti,kaip kiautai kokie bjauru...
Baimė atsiranda iš nežinojimo ką daryti. Tai gali būti susiję su praeities išgyvenimais arba su mirties baime. Abiejais atvejais reikia tą grandinę nutraukti. O padaryti tai galima tiesiog sapne pasakant „Ilsėkis ramybėje“. Galima pamėginti mintyse atkartoti tą vaizdą iš sapno ie pajausti tas emocijas, kurios atsirado. Atsiradus tai emocijai, imi ją stebėti, ir padarai kokį nors veiksmą tame vaizde, nuo kurio ji išnyksta.
o jei mane tai gazdina nakty kai guli lovoj ir atrodo kad koks klavonas tuoj ims ir uzpuls? :D galbut padetu malda,juk tai nukreiptu demedy ir tuo paciu galima susisieti su tikruoju as...
A, tai pas tave jie gyvi :P, aš maniau, kad guli karste ar šiaip voliojasi :D.
Tada tiesiog kilk į viršų. Išmok skraidyti. Šie padugnės nemoka skraidyti ;). Aš greitai parašysiu apie skraidymą, gal pagelbės. Iš kitos pusės, tai „alkanų šmėklų“ realybė, o tai susiję su seksualiniu gyvenimu. Matyt, kažką reikia keisti savyje, kad išlaisvintum energiją skraidymui, jei nepavyksta pakilti. O kadangi tai abipusiai susiję, tai jei pirma išmoksi skraidyti, savaime paveiks tavo tą čakrą, ji ims kitaip veikti ir gal kils idėjų kaip save pakeisti, kad vėliau tas nepasikartotų. Todėl reikia pulti dviejais frontais: aktyvuoti ar subalansuoti genitalijų čakrą ir mokintis skraidyti. Po kurio laiko, kai abu tikslai bus pasiekti, tavęs nekamuos tos dvasios.
Rašyti komentarą