Mąstymo rėmai

Kai kas man pasakė, kad visa tai per daug sudėtinga, ką aš mėginu perteikti. Man pačiam kartais taip atrodo, nes viskas yra gana paprasta, o kai reikia perteikti savas mintis, kad jos tiktų visiems, tada ir atsiranda sunkumų. Tačiau, galbūt taip nėra. Kai kurie iš mūsų yra užkietėję kritikai, puoselėjantys savo ego, bet tam kad sulaužyti schemą, kartais reikia didelių pastangų. Kodėl loginio mąstymo žmonės tiki viskuo, ką jiems sako, bet netiki tuo, kas išeina iš rėmų? Taip, rėmų. „Įrėminti žmonės“, gimsta, atsimerkia ir nukeliauja rėmuose, pastatytuose ant grabo, nuotraukos pavidalu.

Jau kartą kalbėjau apie kaladėles. Norint susikurti savo pasaulio paveikslą, mes dėliojame kaladėles, kad jos viena prie kitos tiktų, ir išmetame visas kitas, kurios neprisiderina. Taip mes visi darome, taip veikia mūsų smegenys. Nes, kas svarbiausia, taip mus išmokino. Tėvai, draugai, visuomenė, pasakyčiau, „sergantys“ ta pačia loginio mąstymo liga.

Man kažkada teko klausyti V.Lenskio paskaitos apie multidimensinį mąstymą. Tai turbūt buvo vienintelė verta dėmesio paskaita. Būdamas loginio mąstymo, ir netikintis viskuo, aš ėmiau tikrinti viską, apie ką jis kalbėjo. Negaliu pasakyti, kad man tai pavyko, bet aš radau M.Mažvydo bibliotekoje jo matematikos šedevrą. Viso kito neįmanoma įrodyti, reikia remtis logika.

O logika pas jį buvo paprasta: žmonės mąsto dvilypėmis sąvokomis „taip“ ir „ne“, netgi mokslas paremtas pliuso ir minuso sąvokomis, pietiniu ir šiauriniu magnetiniais poliais. Bet jei prisiminsime,  fizikai tik palyginus neseniai įvedė „aromato“ sąvoką, kai susidūrė su kvarkais, nes jie negalėjo visko aprašyti vien dviejais poliais. Aišku, viskas taip ir liko įspausta į dvipolinę matematiką, išliko tie patys pliusai ir minusai.

Na, ne apie fiziką mes čia šnekam, o apie mąstymą. Ar galima būtų atsikratyti „taip“ ir „ne“ sąvokų? Galbūt įvedus žodžius „nežinau“, „galbūt“ ir pasikeitų kažkas?

Nebaigiau... antra diena, bet pratęsiu...