Turime prielaidas manyti, kad žmonės bendrauja ne tik verbališkai, t.y. žodžiais, bet ir per mimiką, per elgsenos pokyčius. Galima būtų išvystyti dvi kryptis mąstyme:
- Kitų žmonių mimika, gestai mums persiduoda per ideomotorines reakcijas, sukelia nervinius impulsus smegenyse, ir mes gauname tą papildomą informaciją, kurios negalima išreikšti verbališkai, tačiau ji mums atsiskleidžia, kai raumenys atsipalaiduoja, kai nustoja veikti tie ideomotoriniai refleksai. Tada mes matome juos sapnuose, kaip tą papildomą informaciją.
- Kitų žmonių energija persiduoda, kuri neša kartu ir informaciją. Ir ta energija mums atsiskleidžia vaizdais.
Jei geriau pagalvosime, tai nei viena kryptis nėra visa apimanti. Kad „sudirbtumėme“ pirmąją, tereikia prisiminti stebėtoją, kurį savo bloge aš mokinau išmokinti priimti signalus, tuos perteklinius signalus. Žinojimas kas bus - gana dažnas. Pavyzdžiui, tokie dalykai kaip deja vu ar nuspėjimas, kas netrukus įvyks. Vadinasi, peršasi mintis, jog signalas ateina anksčiau, nei mes tai suvokiame. O jei yra signalas, vadinasi, yra ir nešėjas.
Antrąją kryptį galima sukritikuoti tuo, kad nebūtinai kažkas turi persiduoti, greičiau - tai rezonansas, mėginimas atkartoti savyje tai, kas yra aplinkui.
Galiausiai, nėra jokio skirtumo, koks viso to principas, nes ką mes čia matome - tai yra TIK informacijos mainai. Kokį mes įrankį turime (mažiau ištobulintą, ar ne), informacija visada yra aplinkui. Palyginkime ekstarsensorinius pojūčius su grynai moksliniu požiūriu į mus supančią aplinką. Ir vienu, ir kitu atveju priartėsime prie to, kad imsime stebėti, kas gi vyksta aplinkui. Ir ims vystytis stebėtojas, ne daugiau.
Ekstrasensorika - tai tobulas būdas valdyti savo raumenis ir nervus, reaguojant į aplinkoje vykstančius pokyčius, į informaciją. Ką daro visi jogų ir netradicinių menų praktikai - tai vysto savo vegetacinę nervų sistemą. Raumenų ideomotorika - tai reakcija į signalą, o ką mes su juo darysime, čia jau kitas klausimas. Vieniems tai bus sutrikę nervai raumenyse, kitiems - atsipalaidavę raumenys duos žinoti per sapnus, atsiskleisdami per sapnus, o dar kitiems leis tiesiog priimti visa tai kaip natūralų dalyką, ir sugebėjimą atstatyti savo raumenis į prieš tai buvusią būseną, bei gauti papildomos informacijos, nes smegenys bus priverstos tą informaciją kaupti ir apdoroti.
Taigi, žmonės tarpusavyje bendrauja, jie mainosi savo mimika ir gestais, siunčia energiją vienas kitiems per raumenų ideomotorines reakcijas, bei sustiprina per vegetacinę nervų sistemą, kad tie signalai efektyviau perduotų esamą informaciją smegenims. Kai kuriems ji atsiskleidžia tuojau pat, kai kuriems - per nesąmoningus sapnus.
Priėjome prie to, kad visi mes darome vienas kitam poveikį. Nesvarbu, ar bendrautumėm tiesiogiai, virtualiai ar per sapnus. Mūsų smegenys - tai įrankis, kuris leidžia viską apdoroti.
Vampyrizmas, magija - visa tai nublanksta, jei žinai, kaip viskas veikia. Vampyrizmas - tai ideomotorinės reakcijos, kurios sukelia neigiamus signalus smegenyse, galbūt ir dėl autohipnozės, magija savu ruožtu - tai kontroliuojamas informacijos perdavimas, kai žinai kaip ją perduoti, kokį signalą smegenims kitam žmogui pasiųsti, kokius sapnus tai sukels tam žmogui, kas iš to gausis.
Viskas yra paprasta. Tik svarbiausia yra stebėtojas. O taigi kur susiliejimas? Trumpai, kol kas - tai rezonansas į mimiką, gestus, tobulas priėmimas signalų, kuriuos mes vienas kitam perduodam. Kas gausis, jei mes tai ištobulinsime - dar viena įdomi tema, kurią aš paliesiu vėliau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą