Paprasčiausias aiškinimas toks (pagal Princetono Universiteto žodyną): „Bet koks menas, kuris iššaukia antgamtines jėgas“. Čia gali būti bet kas, vėlgi žiūrint, kas tos antgamtinės jėgos. Protu nesuvokiamos, neįsipaišančios į mokslo apibrėžimus ar kaip? Tada akupunktūra, šizofreniją irgi galima priskirti prie to paties, nes vienam tai nesuprantama, kitam - gana aišku.
Taigi, mokslas ir taip nepaaiškina, kas yra OBE. Nors pastaruoju metu vis daugėja kvantinės fizikos teorijų, kuriose galima įžvelgti smegenų ir kūno programavimo elementų. Tereikia pažiūrėti filmą „What the BLEEP Do We Know“ - žymiai artimesnis man filmas, nei filmas „The Secret“, apie kurį anksčiau kalbėjau.
Daugiau išsamesnį apibrėžimą galima surasti Marvelo wikipedijoje. Nė vienas manęs, deja, nepatenkina. Kvantinė fizika kažkaip mielesnė.
O teorija yra labai paprasta: mes gyvename galimybių ir tikimybių pasaulyje, kur mintis kuria ateitį. Mes pastoviai save programuojame, tiesiogiai ir netiesiogiai, sąmoningai ir nesąmoningai, tai veikia mūsų kūną, mūsų sveikatą per ląsteles, per nervus, per signalus, o tai ką matome kaip dabartį - tai 100% tikimybiškai galima žmonijos svajonė. Vienas žmogus svajojo, kitas irgi apie tą patį dalyką, mūsų svajonės tiesiog užsifiksavo, tapo realybe. Bet kur jos buvo iki to? Sapnai ir svajonės... O kas pavertė realybe? Minties jėga... Mūsų minties jėga. Mano galva, mokslas seniai turėtų išaugti iš tų sauskelnių ir pagaliau pasakyti, kas yra iš tikrųjų žmogus.
Kas tai, kai du nepriklausomi žmonės mato vieną ir tą patį sapną? Realybė ar magija? O galbūt sąmonė pastoviai užsiiminėja magija, tik mes jos nematome aplinkui?
Iš tikrųjų, magija yra daugiau nei OBE, daugiau nei išsilaisvinimas iš mirties gniaužtų. Apie tai, ką šneka budistai - taip neaišku, kad tikrai vieno gyvenimo neužtenka suprasti. Bet galbūt jie blogai aiškino ir niekas nesuprato? Pažiūrėkime į lamų užgimimą po reinkarnacijų: dalį žinių išmėto pakeliui, tarytum būtų suskaldyti po mirties, pusę gyvenimo pragyvena, kad jį susigrąžintų atgal, o po to pasišvenčia mokymui kitų. Kai tuo tarpu, budizme kalbama apie karmą padėti kitiems. Tai vis tik mokyti kitus - tai karma, ar didesnis tikslas? Mano manymu jis yra. Prarastoji „susiliejimo“, jogos, Dievo prasmė. Veikti bendrai, dalintis, keistis, tapti dievais.
Magija prasideda ten, kur chaosas virsta tvarka, dėl to tokios pasakos apie pragarą, apie rojų, ir nė vienas nepaaiškina tikslo: o kam to reikia? Tik išsilaisvinti? Iš ko? Iš informacijos mainų, iš mainų tarp sielų, sąmonės? Jei suprastumėm, kad mes visi esame didelio mechanizmo dalis, esanti svarbi ir besikeičianti, turinti savo judėjimo valią, viskas atsistotų į savo vietą. Mes pagaliau galėtumėm pasakyti, jog esame nemirtingi. Ir ar tai magija? Ne, tai tik būtis.
Visa magija šiame pasaulyje prasideda, kai neįsipaišo į mąstymo rėmus. O mokytojai - tai tie, kurie tuos rėmus mato. Pastabūs žmonės ir tiek. Stipresnė minties galia tekanti į tam tikrą įvykį. Didesnė tikimybė tapti realybe. Dėl to, mokytojas nėra nė kiek vertesnis už mokinį: tai tik du indai, tarp kurių perpilamas vanduo, kad kažką išgirstumėm pakeliui. O tas, kas stebi iš šalies, kitas stebėtojas, iš to tiesiog mokosi.
Sąmonė - kaip svogūnas. Kuo daugiau lukšteni, tuo stambesnį stebėtoją randi. Ir kiekvieną kartą supranti, kad tu esi dalis. Dalis kažko, didesnio, į ką tu nori įsilieti, paversti savo svajones realybe, ir į kuo didesnę srovę patenki, tuo didesni patyrimai, tuo didesnės galios, bet ir didesnė atsakomybė, nes kiekvieno latako užkimšimas sukelia viso kūno numirimą.
Tai kur ta magija? Žinojimas be žinojimo, vandens pavertimas vynu (galima pasijuokti), ar tiesiog minties ir sąmonės judėjimas, kad mintį paverstumėm realybe?
Šį kartą LABAI daug klausimų, nes kitaip nėra kaip perteikti. Sako, jog šizofrenikai sugeba sujungti abstrakčiai tolimas, nesusijusias idėjas; sako, jog autistai jaučia daugiau, nei paprasti žmonės; sako, kad sapnas - tai tik ilsėjimas ir informacijos apdorojimas. O kur tada veiksmas?
Dėl to man patinka K.Kastanedos apibrėžimas: magija - tai kontroliuojama beprotybė.
Kitą kartą ne taip žiauriai galbūt...
35 komentarai:
Na jei abejoji dėl ko nors tai galiu pasakyti kad būdama 23 - trejų metų, visus metus gyvenau nerealiai gerai ir gyvenau du gyvenimus, labai planingai ir labai plastiškai vienas per kitą pereinančius; vienas gyvenimas buvo, kada nemiegojau, o kitas tuoj pat prasidėdavo vos sumerkus akis ir baugdavosi vėl atmerkus akis ir labai plastiškai vėl perėjus į kitą gyvenimą. Manau tai visa ir paaiškina. Tai paaiškina kad būna ir du gyvenimai( jei būna ta,i tai būna ir dar daugiau, vėliau tai aiškinsiuosi...);)
Kas tai, kai du nepriklausomi žmonės mato vieną ir tą patį sapną? Realybė ar magija?
Tai be galo elementaru. Tu netoli nuėjęs, jei tau kyla dar vis tik tokie klausimai...
Tiesiog tame pačiame lauke žmonės esa todėl tą patį mato. Bet vienam tas sapnas gali būti svarbus, o kitam tik šiaip sau, bet vistiek matė... Be to, gali būti be galo pavėliuoti prisiminimai arba kai kurie, tame irgi dalyvavę, gali iš vis to neprisiminti, nes jie vaikšto absoliučiai kitomis gijomis, nors kaip kokie sargybiniai, viską saugo, lyg viską žinotų, bet nieko nežino, jų tik saugojimo inkstinktai dirba, bet jie nieko nežino...( tiesiog paaiškinti tokiu atveju tegali tik taip kad: " nervuoja"( bet nieko neprisimena ir nieko nesuvokia, bet kalba priešingai,- kad viską suvokia, - jį tiesiog nervuoja...) Supranti?
Tad absoliučiai nieko nežinantis ir nesuvokiantis žmogus, vistiek elgiasi kaip sargybinis ir net lavonu už tave ar prieš tave gali gultis, bet jis mekens ir kalbės tokias įprastas nesąmones( na pats žinai, kaip kad visouomenė kalba, pirma kalba tipo "nervai", dar kokie nors negalavimai, nu visiškai jokio konkretaus apibrėžtumo, galų gale dar ims ir pasakys, - " eik mano", bet taip nieko pasakyti ir negali( nors sakys priešingai, - kad labai gali ir kad jau viską pasakė( bet ką pasakė, kad nieko neprisimena? Visiškai nieko ir net negali motyvuoti savo veiksmų( nes neprisimena( bet stovi kaip sargybinis, nieko nežinodamas( tai paaiškina tiesiog, - nervais, kad jis irgi žmogus ir kad jis, - nervuotas...Kad jį galima užgauti ir visaip kitaip paveikti...
Magija prasideda ten, kur chaosas virsta tvarka, dėl to tokios pasakos apie pragarą, apie rojų, ir nė vienas nepaaiškina tikslo: o kam to reikia? Tik išsilaisvinti? Iš ko? Iš informacijos mainų, iš mainų tarp sielų, sąmonės? Jei suprastumėm, kad mes visi esame didelio mechanizmo dalis, esanti svarbi ir besikeičianti, turinti savo judėjimo valią, viskas atsistotų į savo vietą. Mes pagaliau galėtumėm pasakyti, jog esame nemirtingi. Ir ar tai magija? Ne, tai tik būtis.
Na dėl tų visų kitų sielų. Manau kad yra priešingai, visus pažinti reikia tam, kad nuo visų kitų atsiriboti išsiskirti ir likti tik dviese, - jis ir ji. Na ji ar jis na jie pirmą kartą vienas kitą gali ir suvalgyt, nu juk reikia patikrinti savo išsilaisvinimo galimybes, paskui vienas su kitu ims na tikiuosi iškart maloniai bendrauti( na lyg ir susipažino vienas su kitu, tik pirma ta pažintis gali būti panaši į raganišką kikenimą ir vienas kito valgymą( išsilaisvinimas...);)
Nes iš pradžių neapsišikęs/neapsišikusi ir nieko gero negali padaryti. Nu taip yra....( net indėnai gentaunius spaudo na ir taip draugiškumą išreiškia...;)
Be to nereikia per daug logiškai mastyti. Tiesiog galima suvalgyti paskui na tas gerbiamasis ar gergiamoji vėl aprasoja ir vėl išdygsta ir t.t. nes tame pasaulyje taip įprasta. Tiesiog tai reikia pereiti. Na o ramybė ateina pamažėle...Pirmasis meilės pažinimas, vistiek, malonus
nebus...Bet mes gi su tuo susitaikėme ir suprantame...
Tu vėl kaip lietuvis labai perdedi dėl tos beprotybės.... Kitą kartą tikrai gerbsi beprotybę, jei tik giliau pasaulį pažinsi...( protingam ir greitam net ir mokesčiai ir akmenys be galo sunkūs po sprandu parišami. ) O mokantis gyvent,i moka išsisukti apsimestdamas lėtu ir kvanktelėjusiu gerokai...
Na tiesiog gerbiu austrus kurie yra lėti ir dar buriasi į lėtuosius miestus sraigėmis taip vadinamuosius. Lėtas žmogus vistiek daugiau išlošia, o greitajį greit "pakaria" arba jam tiesiog be galo sunkų akmenį pariša, kad kitą kartą taip greit nebejudėtų...Labai keisti tie lietuviai, dėl tos beprotybės. Kitos tautos tai absoliučiai toleruoja beprotybę, o tie lietuviai...( užtad lietuviams matyt ir dedami tokie baisoliniai mokesčiai ir baisiai sunkūs akmenys parišami būtent lietuviams. Nu nesišlykštėkite ta beprotybe, - tada ir kitoms tautoms įtiksite( neris po sprandu tokių sunkių akmenų...)...)
„Tu netoli nuėjęs, jei tau kyla dar vis tik tokie klausimai...“
Klausimai mano bloge nėra klausimai sau pačiam, bet kitiems ;)
Nors kodėl mane domina tie klausimai, tai irgi susiję kažkaip su manimi. Tu esi teisi. Tačiau ar kada nors užsidavei sau klausimą, kiek tokių žmonių yra, ir kodėl jie neišbando savo savybių kartu? Mano visas tas blogas ir skirtas tam, kad parodyti, koks izoliuotas žmogus yra, jei vienam tai aišku, kitam tai labai sunku suprasti, taip galima visą gyvenimą nugyventi, pakol ateis tas supratimas.
Jūsų mintys man labai prie širdies, ir labai džiausgiuosi, kad bent kažkas bando išreikšti kritiką ;)
„tik pirma ta pažintis gali būti panaši į raganišką kikenimą ir vienas kito valgymą( išsilaisvinimas...);)
Nes iš pradžių neapsišikęs/neapsišikusi ir nieko gero negali padaryti.“
Originalu :D. Tačiau, trupučiuką palauk, tas „apsišikimas“ su laiku praeina, žmonės tampa išmintingesni. O tie kurie netampa, tiems tiesiog neįdomu, apie ką mes šnekamės. Va čia ir yra pagrindinė problema. Nes tie, kurie nežino, jie neturi kontaktų, o tie, kurie žino, tie nesukuria naujų kontaktų. Ir po viso to, visi verda tik savo sultyse, "jis/ji", šeima, o auksčiau žiūrėti užmirštama.
„Kitą kartą tikrai gerbsi beprotybę, jei tik giliau pasaulį pažinsi“
Tiesiog nesinori to komentuoti... Apie beprotybę rašau ne dėl to, kad ji man būdinga (nors... :P), bet dėl to, kad kai kurie žmonės, skirtingai nuo kitų, labai dėl to pergyvena, o aš negaliu likti atsakingas už kitų beprotybę perskaičius mano blogą :D.
Intencija tokia, kad kiekviena beprotybė, kokia ji bebūtų - tai savęs nesupratimas, ir tikriausiai dažniau - nesupratimas, kodėl visuomenė sukūrė tas taisykles, kuriomis jie turi sekti.
Nemastyk apie beprotybę.
Jei negalima turėti beprotybės, tai daugiau visiškai nieko nebelieka... Kas neleidžia turėti beprotybės( neigia peprotybę, įsakinėja nuolat protingai atrodyti...) tas yra tironas ir nori kad už dyką jo "kibirus" nešiočiau, kaip negyvas automatas( už dyką reiškia kad birėsiu birėsiu, kaip smėlis, išbyrėsiu( jam tarnaudama už dyką...) ir neturėsiu jokios garantijos vėl susirinkti į krūvą, štai kas yra nešiojimas kibirus tirono u- dyką...)...( kas neigia peprotybę tas automatiškai įtariamas priešu ir sakiau, kad tokiems labai sunkūs akmenys parišami ir labai sunkūs mokesčiai( nes tokių bijoma ir bent judėjimą jūjų norima primažinti...).
Beprotybė yra gerai. Negalima iš žmogaus atimti visko( žmogus beprotybėje gali ir susimokėti vienas kitam ir taip sakant turi garantijų, kad kada nors išbyrėjęs vėl į krūvą susirinks).
Kas gerbia tik protą viską aimą....Na tiesiog kaip pinigus atmima bet kokias garantijas vėl būti gyvam, jis skelbia tik vieną, kad teks tarnauti jam...O kas jis yra( tas tironas ir tik proto skelbėjas)? Juk kiauras kibiras, o juk matėme tiek daug sveikų kibirų tai kodėl tarnauti kiauram kibirui?
Na supranti net tarnas renkasi kam tarnauti. Tarnas, tiesiog, gali būti nepatenkintas kam tarnauja...Gal pageidautų tarnauti visai kitam( nekiauram kibirui...).
Pavyzdžiui, labai pajėgus tarnas ir na tironui labai pajėgiam norėtų tarnauti, o ne kažkokiam tai išglebėliui...( imkime Hitleris buvo išglebėlis, o Kristus( angliškai kažkaip tai Džyzess...) tikras, - na moka kalnais vaikščioti avis ganyti, namus statyti...). Ta vat susmurgęs tarnas ir galvoja ir suka galvelę ar rankelę, na kam tarnauja, o kam verčiau tarnauti...;)
Vienu žodžiu dar mažutėlis pavyzdukas.
Imkime man mano motina per gvaltą siūlo vištos na ar ko nors ten ( maisto nemėgst,u bet yra begales priežasčių kodėl valgau, visų pirma valgau todėl, kad motina kalba ir turiu savo išskaičiamvus. O tie išskaičiavimai mano yra tokie, kad suprantu ką jie man siūlys, jei ko nors neatliksiu(.-..). Na gyvenimas nėra realus( kol nėra mylimojo), tai tokia be galo be galo siaura ir plona riba, bet vistiek reikia eiti per tą giją taip, lyg tai būtų gyvenimas. Na vistiek etika kažkur tai mane to mokė. Tad valgau tą vištą ir dar puse jau rankos atkasčiau( ir su visa ta višta puse ir motinos rankos atkąsčiau( kad tik tėvo valgyti nereiktų...). o gi kodėl? Imkime kodėl? Ogi todėl, kad ji man savo vyro nepasiūlytų( tipo dukrele per mažai valgei gal dabar nori jo atkasti( na supranti gyvenimas yra be galo plona gija ir jei noriu toje plonoje gijoje išsilaikyti, tai principingai toje gijoje turiu ir laikytis, tad ir nedaryti esminių klaidų, o paskaičiuoti logiką kada ir kas ką man siūlys iškarto viską turiu numatyti ir savotiškai to atsisakyti( bet taip atsisakyti, kad man pačiai irgi lyg ir nebūtų jokių problemų( tik nutikčiau be galo be krašto prisivalgiusi ne to maisto, bet bent niekas man mano tėvo pavalgyti nepasiūlytų. Na supranti, viskas be galo gudriai apskaičiuota. Nes jei neapskaičiuočiau, man pačiai ne į gera tai būtų, o paskui iš tenais iš tos terpės išsikrapštyti ir atgal ant to cirko lyno pasikabinti yra be galo ir ge galo sunku ir ne visi ten tie Fakyrai tą kelią jau nušviesti gali...( vienu žodžiu reikia tausoti jėgas ir nerizikuoti, be reikalo, kai ta jaunystė ir taip senka, vadinasi kuo toliau tuo mažiau klaidų reikia daryti...;)
Vienu žodžiu, kas dėl tų veidrodžių na jei kažką tai neramina ar imkime tokios mintys yra.
Na tada tokioje situacijoje, imant mane, aš nusiraminsiu tik tada kada pamatysiu visus veidrodžius. Na imkime vieno ar kelių veidrodžių nematau....Bet gi savo lokatoriais - sensoriais ir t.t. rankomis... jaučiu tikrą teritoriją, o matau visai ką kita, - matau kad atseit yra mažiau. Na manęs apgauti, ta prasme, neįmanoma....gal galima užmušti( na pasistengsiu kad neužmuštų...;), bet apgauti neįmanima. Kas bus kai rasiu visus veidrodžius. Ogi tėvą išlaisvinsiu jis gi man nereikalingas ir nevalgomas, galų gale tegu motina su juo pasilieka, na po kiek laiko ir pati palikčiau tą veidrodyno pasaulį. Net nežinau kaip palikčiau, bet tikiusosi susiskambinusi ir pasikalbėjusi su kažku,o kas galėtų pretenduoti ar į drauges ar į širdies partnerius ir t.t. na kas galėtų vėl tęsti mano gyvenimo giją na ir reikalai vėl toliau sau galėtų rutuliotis. Juk kažkoks tai tikslas buvo, todėl ir buvo tapta gyvais. Todėl daugiau nebėra prasmės kažko tai užleisti ar apleisti, na jei įtikino mane gyvenimu, na tai ir varysiu( gyvenimą;), - atrodo pakankamai įtikino..., - tikrai...;).
Tad dėl tų veidrodžių pasaulių....pamatysiu viską, palauksiu sau ramiai ir nesidraskydama, manau, kad suspėsiu pamatyti viską( man pakanka suspėti pamatyti, paskui sekundės dalimis ir t.t. veikčiau tikrai suspėčiau jau bet kokiu atveju prisisiurbti...( prie gyvenimo prisisiurbti, kad nereiktų dar kartą nuo to cirko lyno kristi...). Apgaule soti nebūsiu, nes jaučiu realią teritoriją...;)
Na taip sakant ne viską matau...
Na gerai, imkime ta per t ąpatį karma ne pirma kart kartojasi. Norėjau pasakyti, tik tiek, kad jei ištinka menka nelaimė, kaip kojos nusibrozdinimas ar net kaulo lūžis nepavojigoje vietoje, na visi tie reikalai įvyksta ne šiaip sau, jie tik apsaugo nuo be galo baisių nelaimių( mažos nelaimės išsigelbėjimas, - įsidėk sau galvon...ypač jei praeitose besikartojančiose karmose...., - na supranti...būta nelaimių...). Imkime praeitoje toje pačioje karmoje man kažkas išlupo akis, užtad šioje karmoje ant menęs buvo užvažiuota tik dviračiu ir buvau praradusi regėjimą tik mėnesiui. Na supranti, visos smulkios nelaimės amžiams uždaro duris didelėms nelaimėms. Pagavai mintį?
Sėkmės sakmės la la!
Na ir imant toliau. Na geriai. imkime tą pačią karmą gludinu ketvirtą kartą ir dar, deja, turbūt ir penktajį kartą teks. Nors sakau ne duok Dieve, bet pasižiūrėjus į skaučius 23 metai, tai juos sudėjus ir gautūsi 5 - i, būtent penktoji karma( na to pačio gludimimo)... Na 23 - trejų metų būdama buvau labai laiminga...
Na tai va....Toks tas labirintas...
Tad dar truputį pasigludinsiu.
Be to, praeitoje karmoje man buvo išluptos akys...na o šioje ketvirtoje karmoje neturiu jausmų....Tad tai dvi visai atskiros ir skilusios mano dalys. Imkime, įmanoma jas suklijuoti į krūvą tai ir būčiau sveikoji ir laimingoji aš, be to, deja, teko suprasti, kad na reiktų ieškotis na tų lemtingųjų kavalierių. Ten yra trys lemtingieji, bet deja, kol labai skaudėjo nusprendžiau jei tik įmanoma, pasilikti su pirmuoju, būtent tuo, kuomet pati tebuvau dar tik musė... ;)
Na o dabar imkime ir tokiom paprastom raidytėm iš skaičiukų paeksperimentuokime. Man kažkaip tai labai daug sako, nors dar ne viską pilnumoje suprantu ką sako, bet tikrai daug sako. Imkime kokios visų skaičių pirmosios raidės?
P A T K P Š S A D D V D T K...
( šiuo atveju P ir A kažkur( nuo vienuolikto...) dingo, iškart prasidėjo nuo T.
Bet jei atkreipti dėmesį tai įdomu ir tai kad D yra sukibę ir tai įdomu kad ir DVD yra taip pat...;}
Tėvas man visad bliovė sakyk A ir sakyk A sakysiu sakysiu aš jam tą A kad manęs neužmuštų, bet kai tik lenciūgas ir ta visa kosminė baisi grandinė atsilaisvins šoksiu tik prie P ir viskas ir tai tikrai nebus P ( antras...). Na tiesiog kosmosą smegenimis įvertiname. kol nieko nematome r negirdime ar dar kažkokios tai mums kliūtys yra na tai yra. Bet kai jau pakankamas kiekis pamatomas na tai žinoma ir kur šokti...nors absurdiška, bet galbūt būsiu niekas, - tiesiog musė, bet iš kitos pusės nors viską mačiusi būsiu ir pagal to asilo bliovimą kad sakyk A tikrai nešoksiu..., - BAIGTA...( BIGT;}
Įsakinėjimas užknisa ir tai tikrai irgi, na ,padeda apsispręsti;} Jokio A nebus...;}
O abėcėlės tvarka, P raidė dar štai ką reiškia( pirmas)tai arba 17 arba 8 arba netgi 22 skaičius...Na žinoma lietuviškosios abėcėlės tvarka juk pagal lietuviškuosius principus ir gyvenu užtad taip ir gaunasi. Tad dvi reikšmės yra begalybės...( 1 + 7 = 8 ir 8. O 22...
Tai va....Viskas viską reiškia...
reikia tik iki tam tikros ribos man iškentėti na ir viskas paaiškės tiesiog ir viskas. Nes ka ir kiek besiknisčiau visi ženklai sako tiesiog, - LAUK...
Tiesiog viskas sistemingai labai ir begalo išplanuota...
O jei visus skaičius sudėjus, na tai iš vis paauglių mėgstamas skaičius gautūsi ir viskas...( 20).
Mane ta sistema na šiek tiek pakankino, bet nieko, nieko, jaučiu pareigą įsigilinti, nes įsigilinus bus ne tik viskas aišku, bet ir ramu...
Na dabar dar nusprendžiu toliau gilintis. Vienu žodžiu kai galą skaičiavau nuo P pačio P net nepriskaičiavau bet 8 skaičių vistiek pateikiau, bet aišku savaime be P( o kam du kartus tą patį P skaičiuoti?)
Bet skliausteliuose dar būta raidžių. Tad dar galinis variantas nepaisant 8 - ių yra dar ir 10...Tiesa, galima po vienetą pridėti( jei atsižvelgti į du DD arba DVD...;)tada gautūsi nusikopijavus nuo DD arba DVD tiesiog 9 arba 11...
Kaip sakant daugiau stebūklų išrasti nesiseka...
Bet labai bijau 22 skaičiaus...( nors kiti bijo tik 13 -o...) Be to tas gyvenimas, vadinasi visdėlto penketo labiau bijau, nes tas gyvenimas baigsis tiesiog nenoriu kad vėl kartotūsi( tada ketvirtas virstų penktu...). Tad gaunasi, kad ketvirtukas, aiškinasi su penketuku kuris yra baisesnis ir viskas...Tiesiog viškai daugiau kolkas nieko neišsitraukia, tokioje logikos sekoje...
Tad einu televizoriaus žiūrėti. ( jau ir taip daug sviesto pridirbau..., kitą darbą kitam kartui reikia pasilikti...;}
Pasirodo, tie skaičiai kurie aiškinasi dėl baisumo, yra tiesiog nutolę per 9. ( na 54 - 45 = 9 ir visi kiti gretimi skaičiai taip pat yra nutolę per 9( kai ima aiškintis dėl baisumo...). Bet kas įdomiausia 22 - 13 irgi lygu 9. vadinasi tie skaičiai matematikškai iš principo ar net nekaltai iš netyčiųjų irgi priversti aiškintis dėl tarpusavio baisumo...31 - 22 irgi 9 ( be galo daug devynetų...)Tai va DD;)
Nors miesto transportas remiasi kitokia logika...Ten nuosekliai tirpsta ir auga nuosekliai vis tirpsta ir auga savo reikšmėmis...Bet ką padarysi, kai turi tėvą, gaunasi mirk, nes toks durnizmas ir toks pasipūtimas kaip DD ( devinkė...;)
mirk. Na jei tėtušio logika remtis ir įkišti A tai gautūsi mak ir mak( aguona...)mik...( miegok...) jei I raidę kišti, gaunasi tiesiog daugiausia sapnų pasaulio pasiūlymų, tiesiog siūloma miegoti, o jei kišama raidė A na gaunasi narkotikai ir pan...
Va ir dabar galiu dar pridėti. Vienu žodžiu gavau klausimą, -" kur buvai visą savaitę"...Įsivaizduoji, tenais na tipo, tik visa savaitė praėjusi kaip manęs nebuvo...( ganiausi ne tose lankose matyt);}.
Na savaitė reiškia turėti visą save. O kur buvau, tai matyt reiškia kur save išbarsčiau( na toks lyg klausimas...)
Biblija mat....lija ir lija...O gal tai jau Biblijuss( sekmadienis savaitė...)Tai vat....sunku su tomis savo smegenimis susikalbėti, bet teks. Juo labiau dėl to teks kad esu turėjusi smegenis žmonės man vistiek neatleis, todėl geriau ir toliau bedrauti sau su smegenimis...tai vat....to ir sieksime( na tipo tas biblijus ar biilija na ir yra smegenų lietus...)
Išvis reiktų kad man į rankas papultų žydų kalba prašyta bibilija, tada suprasčiau kas ištiesų ten parašyta buvo. Bet jie matyt net europietiško rašto nenaudoja. Ir iš vis apie žydus niekas nekalba, net nežinau kaip realiai jų tauta be snarglių pavadinimo vadinasi. Vienu žodžiu nieko nežinau tik Izraeilis ir Sara ir viskas. Po to Bibilja o koks ten žydų raštas nežinau, nes jei ir paklausčiau tai visi be galo kreivas šypsenas tik padarytų ir tikrai neatsakytų...
Vienu žodžiu, absoliučiai beprasmiška ko nors klausti, net tais išsvysčiusiais laikais...
Imkime, na gyvenu tarp tokių daiktų ir reiškinių, kurie tėra datos...Na datos absoliučiai skirtingų laikmečių ir visai be jokios tvarkos ir logikos sugriuvę ant manęs...
Na tiesiog, imkime, pati esu atmintis. Tik klausimas, kas mane išgelbės iš tos betvarkės? Nes kai tik noriu būti išgalbėta tai vos priešingo nesusilaukiu... Tiesiog nespėju turėti jokių norų ir nespėju prasibrauti. Vadinasi, būdama šešiuke dar buvau labai per lėta. Turiu išvis lėkti kaip reaktyvinis lėktuvas kaip raketa septintukė, tik kaip tada per tą betvarkę prasibrausiu...
Bet bijau kad tada na jau savo lokikos nesurinksiu. Na nežinau, bet man viskas kažkaip tai vis nelaibai aišku, nebent jei reikėtų pasilikti mintį laikytis už siūlelio...
Na tiesiog viskas yra labai neįmanoma. Bet laikytis už siūlelio galima. Net paskutinė viltis yra, - viltis;).
Be to tėvas reiškia begalvystę( BEGALVYSTĘ).
Bet patikėk, stebuklingu būdu galva ir vėl gali atsirasi ant pečių, tiesiog be galo rimtai tėvas turi išvykti atostogauti( mano, ne koks ten religinis...).Ta prasme turi kliunksėti per kraštus ir labai smarkiai. Negalima daryti vidurio, kaip kad žmonės be galo stengiasi iš visko padaryti vidurį, na tai to negalima, nes tas pastovus stengimasis tik vidurio, mane pribaigs( na ir pataikys į vidurį...) o ne į mane reikia taikyti ir ne mane atostogoms ginti o jį...
Na nes neturiu galvos. O jūs patikėkite, visi norite kad turėčiau galvą...( tada jums nereiktų manęs klausinėti... nes jūs patikėkite, nenorite klausinėti, to ką darote...( norite būti protingais ir be klausimų, - štai ko jūs norite ir turėti gaunamos energijos...( o ne atvirkščiai, nuolat normuotai vienodos ir mažos, pypt dėl to kad prie tokio skurdo esate pripratę...).
Kartais ir gerai gyventi didžiulis išgąstis, bet bandysime viską sulėtinti kad nebūtų to išgąsčio...
;)
Na jo...dėl to kliunksėjimo per visus kraštus...Na tai ir norėjau pasakyti,baigta su tais vidurias o tai įgrįso.
Na dar kaip anekdotą pateiksiu: Imkime, spernatoozoidai lekia link kiaušinėlio, na jie irgi tegu žiūri tik kraštų ir nesigviežia vidurio...
Šiaip motina, gali pastoti ir nuo labai daug spernatozoidų, bet tai vistiek bus vienas vaikas....( net ne dvynukas...);)
Nes labai sunkų galvagalvį tėvą atlaikyti, na tai turbūt ir labai didelia gausa spernatozoidų moteriai reikia pastoti( ...Taip sakant tokių dalykų irgi būna...( Gaunasi kad vienas nesuspėjo...na turėjau būti dar labiau reaktyvinė( daugiau spernatozoidų turėjo suspėti prasibrauti...), tada būčiau atlaikiusi jau ir asilą giminę...)). Kaip nervina...Užtad tas slibinas ir slankioja apsiputojęs ir nežino jei jis ko griebtis nei aš...
Apie banglindininkes žiūriu...čia tipo, reikia suprasti, kad na žmonės, na, tipo, kažkas tarp spernnatozoidų( na imkime toks vardas yra) ir na treniruojasi kaip reikia čiuožinėti vandeniu, na, panyra, paskui, atseit išnyra nors labai gerai gavusios per galvą, bet visos išnyra( TaVa)aaaaa kaip niekur nieko( bet kažkodėl akmuo vis tas pats skaldantis tas galvas...
Na reikia suprasti, kai tik gimsti na vėl reikia treniruotis...
Bet man juokingiausia, kad gauna per galvą( vis to pačio akmens po vandeniu esančio) ir visoms nieko.( man tai kaip skiltų ta galva kaip porcelianas( nors atrodo labai storo kaulo...). Tad žiūriu tą filmą na ir kai kur labai logiškai atrodo o kai kur, na, aiškiai komedijos variantas matosi( yra tai ko nėra...).
Tad banglindininkių pasaulyje taip. Tiesiog gali be perstojo skaldyti sau galvą na ir visad išnirsi sveika kad kitą kartą vėl galėtumei toliau treniruotis( tikėtis, kad tik po vandeniu palysi, bet per galvą tau neskels akmuo...;)
Tad tos banglindininkės irgi...ne po vieną matai nardo( stengiasi turbūt grupę suburti ar šiaip dar ką...Ane...)
Dar prisimenu, na turbūt atseit dažnai esu gimusi ir mirusi( na be perstojo, turbūt ir aiškiai ir per galvą gavusi...).
Tad jau kai gimstu visad labai ilgai nekalbu( nors galėčiau ir iškart kalbėti), tiesiog būnu apimta siaubo ir galvoju, na kur vėl papuoliai( reikia ištyrinėti aplinką, nes niekad nežinai kur būni papuolusi, o gal ir mane kažkas tai tyrinėja, todėl reikia apsimetinėti( mėgdžioti aplink esančius...).Bet pasirodo vient mėgdžioti irgi negalima, nes tai per daug matosi, supratau kad pas jus normalu būti ir na idiote ir t.t. šiek tiek kvaila tada dar natūraliau atrodoma( nors vėl neaišku kiek turiu jėgos ir ant ko kimbu ir pas kitus kiek proto mane apsaugoti jei imsiu vaidinti kvankštelėsjusią, todėl belieka verčiau tylėti. Ir gan ilgai...( aplinką reikia ištyrinėti, nu juk negali pirma žodžiu tarti jei dar kiti nei vienas nei vieno žodžio neištarė ( visa kita kalba be perstojo sukama yra tik plokštelės turiu neapsigauti ir tikrai tyrinėti ir ne pirma prakalbti gal antra bet kai matosi trečia( tada bus kaip išsisukinėti jei kas...;)
Štai ir visas universastas ;)
Netyčia kvantinė teorija parašiau, bet persitaisiau, nes visad einu per kvantinę magiją( na per teoriją, turbūt ilgiau reiktų ieškoti, kad papulti būtent tiesiai ten, kur buvo pradėta diskutuoti( na tipo pas tave)).
Ir ką norėjau pasakyti? Tikrai nežinau kai tu mastai, bet kai tik tu nemastai iškart žinau ką aš norėjau pasakyti, ogi, kad yra dabar vienuolika valandų ant vienuolikto skaičiaus visad sakau amen( nes reikia tada kaip pelei kažkur tai kavotis, o tada kaip tik( netyčia,( kaip tyčia, būna tik sūris...) tiesiog visi slankioja...) ir būna vienuolika valandų). Ką dar norėjau pasakyti? Nežinau. Pats sugalvok. Žodžio invalidis patvirtinimas dabar buvo dinghypt( esu viduje) ar kaip ten mastai na tiesiog raidės raidės ir t.t. viskas parašyta, o aš be mastymo tiesiog viską spaudau ir sudedu į dėšės...Vsio...;). Na ta prasme jei reikia kad pasakyčiau absoliučiai viską na tai viską ir pasakiau.Tik nežinau ką norėjau pasakyti. Norėjau pasakyti kad negalima turėti visko. Nes labai mažas gabaliukas turi likti kažkam ko pati niekad neliesiu. Na ta prasme turėti viską nonoriu, baikit tik su tuo absurdu... Tai pats baisiausias žodis koks tik gali būti turėti viską /VISKĄ/ na ir skaičius 22...
o KĄ NORĖJAU PASAKYTI NEŽINAU... MANE NERVUOJA, KAD PRISIMENU TIK TADA, KADA, IMU JUDĖTI IR BEGALYBE KLIUČIŲ MANO KELYJE PASATAIKO, NA TADA PRISIMENU, BET TADA NĖRA PRASMĖS BĖGTI ARGAL IR SAKYTI KĄ NORĖJAU PASAKYTI. TAD TAI IR BUVO PATYS PROTINGIAUSI ŽODŽIAI( NORS NORĖJAU PASAKYTI VISAI KITA).
Na tai prisiminiau ką norėjau pasakyti. Tiesiog kad galbūt esu sutverta judėti vienodai kaip ir kiti kad juda. Bet imkime yra daug rodotų aš pirma judėti tikrai nepradėsiu. Bus pirmas na tada ir aš judėsiu. O po pirmo ir manęs, na žinoma ir visi įsijungs. Tad jaučiu čia yra kažkokia tai šokių salė. Bet visi šoka neįtikėtinai vienodai. Sekundė sekunde ir na visi visi vienodai ir net be jokio išankstinio pasiruošimo... Nėra nė menkiausio nuokrypio. O gal jis turėtų būti. Pavyzdžiui tas nuokrypis galėtų būti šefas, na nes tt. ir t.t. niekas nežiūrės, na kažkokios tai rikiuotės( tad nuokrypis patys lankytojai ir žiūrėtojai ir yra...). Na ta prasme vienas toks peršokinėtojas pastoviai turi buti tarp tikslumų ir tarp nuokrypių. Bet pati jaučiuosi sėdinti ne toje vietoje... Aš galiu daryti tik automatiškus ir absoliučiai vienodus judesius. Na žinoma, retkarčiais ir savo žodį pasakysiu, na bet dėl to nereikia pergyventi( čia tau ne veidrodis, ką? Žodžio pasakyti negalima? Aš irgi žmogus...) Vienu žodžiu, jei veidrodis porą žodelių pasakys nu ne daužk į mane( kodėl visi mane vient tik daužo...).Jei vienas bent nedauž išgyvesiu ir ilgiau temsiu. ( Čia tiesiog prašymas). TIK KAI BE GALO TIKRAS ESI KAD TAI TIKRAI VISŲ BAISIAUSIA YRA KAS TIK GALI BŪTI, GALI DAUŽTI( žinau kad aš nesu baisi, tad neverta daužti...)
@senė:
Daug prirašei :D. Perskaičiau "ant greitųjų", bet kažką matau. Pas mane kompas dabar parėjęs, organizuojuosi naują, tad nėra kaip prisėsti prie atsakymų. Bet vis tiek dėkui, malonu.
Bandau įsijausti :).
Ir toks klausimas kylo: bandei kada nors rašyti poeziją ar piešti tai, kas į galvą šauna?
Kol kas pamačiau didžiulį nepasitenkinimą supančiu pasauliu, galbūt Visata, bet juk visiems sunku, kurie ima stebėti sąryšius tarp nesusijusių reiškinių, kyla lavina klausimų. O gal tikslas tame, kad reikia pajusti ramybę šioje chaoso realybėje?
Nesuprantu ką reiškia ar rodyti nesaugius elementus ar rodyti vient saugius, visai susipainiojau. Bet supratau kaip tu matai na tą pasaulį( bent antis palesinau...na jo...įvairių charakterių jos ir įvairios jūjų( iš vis kaip Jūjų žodį reikia rašyti, nes nelabai pajėgi gramatikoje esu) grupuotės, bet nelabai jūjų suprantu, nes žinau kad jos na neturį popieriu( neskaito nerašo ir neužsiima visomis tomis nesąmonėmis kuo užsiima žmonės)...
Na tiesiog supratau. Ir pamiršau ką norėjau pasakyti...
Pirmą kartą padėjau ant atviro indifikatoriaus žaliają stotelę( nesupratu tų žodžių ir kur jie veda...).
Tiesiog supratau ką norėjai pasakyti, negaliu būti savimi, nes turiu užsiimti visomis tomis žmogiškomis nesąmonėmis. Na bet tai nereiškia, kad aš noriu kažkur tai išlėkti. Nematau prasmės kažkur tai bėgioti kaip šunyčiui nutrūkusiam nuo lenciūgo. Todėl kur stoviu ten ir stovėsiu kaip stulpas kiek tik jėgos leidžia...
Tiesa, pirmą kartą pamačiau raudonają...kaip ten jos vadinasi...na jau tiek daug laiko nebemačiau tų paukštelių tik vaikystėje. Na ir dar vieną labai keistą pietiečių paukštelį pas mus pamačiau įsitaisiusį vienoje lyg civilizuotoje ančių teritorijoje, tik tos antys na jau..( na supranti paskirų teritorijų ančių elgesys skirtingas)... Tai va...Apsisuko galva...
atsakymas:
/
Tai kad čia net ne chaosas, o spaudimas.;}
( beatsakymo
Kaip ne keista, šį kartą ir ribą sugebėjau užsirašyti. Imkime ribos duomenys yra
2010 - 01 - 28 #09:51 #
2010 - 02 - 21 #09:52 #
~~~~~~~~~~~~~~~:
~~~~~~~~~~:
IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII
I. 0000 - 1 - 7 #00:01 #
IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII
ŠTA`I KUR BALANDĖLIAI...
IR R`AUDONOSIOS SNIEGENOS...
;)
01 - 28 #09:51 #
2010 - 02 - 21
01 - 28
02 - 21
:
((((tipo,,,matematinis reivas....((((0000)))))
Ir kas nutiko per ta vieną mėnesį, vieną savaitę ir vieną minutę? ;)
Na ir šiaip. Mano tėvas visad sakė ir sako, kad privalėsiu gyventi šiukšlyne ir jis man neleis įsivaizduoti gero gyvenimo.
Peršasi mintis, kad meilė visdėlto yra vergovinė santvarka. Na jei nerasi savo mylimojo( pasirodo moterys irgi ieško,...ten gali kalbėti kaip nori bet perkeltine prasme ieškoti, dar ir kaip priverčia( perkeltine prasme...)) ar ne iki galo sutari su juo vis tiek belieka šiukšlynas ir net vienai gyventi vistiek neleis. Teks kentėti visokiausią pažeminimą šiukšlyne. Tad žinoma, geriau bandyti kabintis, kur ne šiukšlynas, ir bandyti ar išlaikysiu tą gyvenimo egzaminą. Jei ne, reikškiasi, iškart baisiausias šiukšlynas, dar, ves į psichiatrinę, kad visaip išsityčiotų...Tenais...( ieškotų to ko nerasta...)
Vergovinė santvarka ir viskas. O dėl ko tėvas toks baisus, nežinau. Matyt ta princesė buvo prisidirbusi ir įsiutinusi savo vyrą savo šaltumu. Bet ji juk princesė - artistė ir ji visiškai nieko nesuprato. Nu nesuprato. Argi, jai, kažkas normaliai kažką galėjo paaiškinti? Viskas yra vergoviška. Ten princesė, ne princesė, gražuole ne gražuolė vistiek vergė. Pasirodo be meilės negyvenama. Arba tai randi. Arba visi sutartinai parodo kryptį į šiukšliną...
KAIP BAISU. DAUG KARTŲ APMASTAU.IKI GALO DAR NESUVOKIU. TIESIOG BAISOKA KRAUPOKA. JEI NEPAVYKS, - VADINASI KELIAS Į ŠIUKŠLYNĄ...
Šiaip be galo malonu, kad su manimi bendrauja...)))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))) Jo Jo !
Tik pamas2iau, na jei skaito, acha... tai jau bet kokios blovyzgos nesumausiu, na tipo, nusiminiau. Ale ko ten nusiminti. Smagu gi!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Be abejo ir filmas apie Kseną patinka. Nu tiesiog jis man asocijuojasi tipo apie mane ir mmano draugę ( Gabrielė, na draugės vaidmenyje). Vienu žodžiu draugė yra be galo protinga, nu o ta Ksena tokia beprotė. Bet Gabrielė myli savo draugę beprotę( na tipo draugystė( žonoma kad draugystė). Ir čia ta draugystė dar net nieko bendro su maklaudu neturi ir negali turėti. Tai tiesiog dviejų draugių grynai uždaras pasaulis, kur net joks maklaudas nepraeina( Ksena beprotė...)))))
Vienu žoddžiu dviejų draugių pasaulis yra be galo įdomus. Bet Ksena visiška beprotė, o Gabrielė nerealiai protinga todėl ir nebijo Ksenos ir myli( na mažutė ta Ksenutė tokia juokinga, na reikia šalia jos būti ( bla bla bla...bet Gabrielė ne bla bla o tikrai kalba, na o išprotėjusi Ksena kažkaip greitai perpranta ir viską supranta ir net teisingai pasielgia...( visi muskulai realiai yra tik pas Gabrielę( bet niekas to nematys...);)...)))))
Na pavyzdžiui, kai viduje yra paliktas vienas žmogus( tik vienas), tai be galo sunku yra. Na kad ir mokslus baigti. O jei būtų galima viduje turėti daug žmonių, na kad ir pagal tris eilutes ar pagal keturias, tai kiek daug rūpesčių atsimestų. Bet supratau kad ne tik šešis žmones viduje galima turėti, bet net ir dešimt.
Bet esant tėvo sutuacijai, tai negaliu turėti daugiau nei vieno žmogaus. Nes jis juos tuojaus pat labai ir labai išdulkintų visus( pats gali to nesuprasti, bet dulkinti( kilimą, - nervus) ir be galo žiaurus būti gali). Tad nenorėdama kankinti savo žmonių, na, tiesiog juos paleidžiu. O su savo tėvu, na, jau pati kaip nors susitvarkysiu( susitvarkyti neįmanoma, tik nuolat kentėt( pratintis)( pripratimas nereiškia susitaikymo, tiesiog galiu prieš jį virti akmeniu ir netrukdyti jam gyventi, kaip jam tas gyvenimas išrodo...)). Galų gale, toje vietoje esu gimusi, na tai ką čia daugiau galėčiau ir bepridėti. Tik labai prasta gyvenimo kokybė. Va, jei būčiau dešimtukė( ar šeštukė - pagal senovę), koks geras gyvenimas būtų. Tiesiog, na automatiškai viskas tada žinoma, - nes kompanija labai didelė( vienas kitą remia). O viena būdama, na ką galiu remti? Nebent nuolat byrančią pleiskaną...
Vieno gyvenimo suprasti užtenka. Šiaip protingai rašai ir stengiesi išsiaiškinti. Šaunuolis.
Iš vis tavo mintys yra nuostabios. Nuostabu. Viskas tvarkoje.
Šiaip labai įdomiai rašai visus savo straipsnius. Tikrai įdomu. Labai.Gyvenimo eigoje būtina net po kelis kartus tavo rašinius perskaityti, nes kiekvieną kartą atsiskleidžia vis nauja tiesa. Tiesiog iškart nesuspėjama iškart nesuprantama).
Rašyti komentarą