Eilės

Kaip sako, eilės tai kažkas...

Pabandysiu prisiminti, kas buvo prieš tai.

Vai, bėga subėga vanduo netekėjęs,

Vai, sklinda pasklinda akių gilumas,

Tegul sueina visos jėgos,

Ir išneša lauk vientisumą.

Tam... tam... tararam...

Nusilenki tam ar anam,

Žingsniai girdisi garsūs,

Ir aidas ateina paskui.

Nuleisti galvą norisi uosiui,

Saulei leidžiantis gūsiuos,

Ir kalba gyvūnai spygiais balsais,

Te einie vaikai iš vandens.

Susisežeriam saują dienos,

Paglostom šiurenantį vėją,

Ir laikas bėga kapuos,

Ir sako mums vieną.

Tam... tam... tararam...